Naujienos

Ratiliokai koncertuoja Jūratės ir Kastyčio skvere (A. Sidabraitės nuotr.)

Malda Šv. Jurgiui, Birutės kalno pagerbimas, žemės budinimas ir visi kiti veiksmai, kurie džiugina širdį – paskutinį balandžio savaitgalį buvo mano pirmosios Jurginės Palangoje su „Ratilio“. Argi kas gali pagalvoti, jog tokia įprastai žmonėms paprasta šventė gali būti tokia įspūdinga ir neužmirštama?

„Žalgirio“ arenoje su „Karališka erdve“ (A. Barkausko nuotr.)

Užminsiu trumpą mįslę. Angliško pavadinimo kilmė siekia romėnų mitologijos karo ir pavasario dievą. Lietuvoje vadintas įvairiais paukščių pavadinimais: glušėkas – Dzūkijos miškuose giedantis kurtinys, burblėkas – apie Labanoro apylinkes vadinamas tetervinas, balandinis ar net karvelinis, saule padabintas ir ilgai lauktas. Kas? Juk tai pirmasis pavasario mėnuo – KOVAS. Pasižvalgykime, ką ant savo sparnų jis atnešė VU folkloro ansambliui „Ratilio“.

Programos „Kaip Jonas liūtą sapnavo“ trupė (A. Černiausko nuotr.)

Pasakojimų programos man, filologei, visada atneša kūrybinio džiaugsmo – ne išimtis ir Vasario 16-ąją parodyta muzikinė pasakojimų programa „Kaip Jonas liūtą sapnavo“ (ratiliokams jau ketvirtoji!). Kitaip nei kokiame skaitovų konkurse, čia tekstas niekada nebūna nebeliečiamas it koks užsispyręs, nenorintis keistis bambeklis. Viena įdomiausių tokių programų dalių – darbas su sakme ar pasaka ir bandymas išgirsti jos slepiamą mintį. Lengvai savo logikos neatskleidžiančiuose siužetuose tenka įsivaizduoti įvykio priešistorę, priežastis ir pasekmes – tik taip pasakojama istorija patikėsi pats ir įtikinsi kitus. Kaip dar pačiais pirmais susitikimais mus išmokė kaskart su ratiliokais dirbanti storytellingo mokytoja Milda Varnauskaitė, pasakotojas turi ne tik aiškiai matyti savo istoriją ar užuosti ten esančius kvapus, bet ir žinoti kiekvieno veikėjo gyvenimo detales, net jei jos ir nebus papasakotos scenoje. Taip bandydamas suvesti pasakojimo gijas, jautiesi tarsi narpliodamas rimtą detektyvą.

„Ratilio“ merginos ant Kuršių marių ledo (A. Kundroto / „Agilos“ nuotr.)

Žvarbų pusiaužiemį „Ratilio“ gavo galimybę nuvažiuoti į nepaprasto grožio vietą – Nidą. Joje vyko kasmetinis žvejiškas festivalis „Stintapūkis“. Paskutinį kartą Neringoje buvau daugiau nei prieš 10 metų, todėl nežinojau, ko tikėtis iš šios kelionės, ypač žiemą. Tačiau vien pamačius pro autobuso langus vietos kraštovaizdį supratau, jog tos festivalio dienos bus nepakartojamos.

Renginio plakatas (Nacionalinėje Prancūzijos bibliotekoje saugoma Joseph de Baye nuotr.)

Turbūt retas tikėtųsi lietuvių tautosakoje išvysti šalies kraštovaizdžiui nebūdingų reiškinių, tačiau gausiame pasakų, dainų, smulkiosios tautosakos aruode greta gegučių, žirgų ar meškų galima rasti ir netikėtų veikėjų, pavyzdžiui, liūtų! Jonui Basanavičiui šis radinys buvo dar vienas argumentas lietuvių kilmės iš senovės trakų teorijai, o Vilniaus universiteto (VU) folkloro ansambliui „Ratilio“ – akstinas parengti muzikinę pasakojimų programą egzotiška tema. Vasario 16-ąją premjeroje „Kaip Jonas liūtą sapnavo“ žiūrovai panirs į tautinę vaizduotę, kurioje liūtas atsiskleis ir kaip baisus žvėris, ir kaip meilus katinėlis.

  1. Pradedame naują atvirų repeticijų ciklą
  2. Bendrystės tiltais į „Tartu Folk“
  3. Čiurlioniškas ratiliavimo finalas
  4. Išgirsti Čiurlionio kūrybos šaltinius
  5. Iš žiūrovų į dalyvius

Artimiausi renginiai

<<  <  Rugs. 1989  >  >>
 Pr  An  Tr  Kt  Pn  Šš  Sk 
      1  2  3
  4  5  6  7  8  910
11121314151617
18192021222324
252627282930 

Naujausi leidiniai

„Etnožadintuvų“ programėlės viršelis

Projekto „5x5 tradicijos: Lietuvos etnografinių regionų folkloras“ logotipas (A. Kundrotienės dizainas)Atvirlaiškių rinkinys

„Ratilio – ratui ratujo“ viršelis

„Ratilio“ čiulbučiai“ albumo viršelis

Visi leidiniai

Go to top