Užminsiu trumpą mįslę. Angliško pavadinimo kilmė siekia romėnų mitologijos karo ir pavasario dievą. Lietuvoje vadintas įvairiais paukščių pavadinimais: glušėkas – Dzūkijos miškuose giedantis kurtinys, burblėkas – apie Labanoro apylinkes vadinamas tetervinas, balandinis ar net karvelinis, saule padabintas ir ilgai lauktas. Kas? Juk tai pirmasis pavasario mėnuo – KOVAS. Pasižvalgykime, ką ant savo sparnų jis atnešė VU folkloro ansambliui „Ratilio“.
Ratiliokai, šiaip ne taip išgyvenę šaltą, įkąsti nebijančią žiemą, nusilpę nuo saulės trūkumo ir ilgų repeticijų, prasidedančių su tamsa, tik pajautę pirmuosius saulės spindulėlius būrėsi pasistiprinti ir atšvęsti sėkmingai išvytos žiemos kovo 4 d. vykusiame jau tradicija tapusiame renginyje „Valanda su RATILIO“. Laimingi ratiliokai buvo pamatę, kiek žmonių prisirinko kartu su jais pasitikti pavasario vaišių dainomis. Iškalbusis mūsų vadovas Vilius, tarp dainų vis ką nors ištraukdamas iš savosios „folkloro skrynios“, stebino negirdėtais dalykais ne tik svečius, bet ir pačius ratiliokus. Muzikantų suplaukė kaip iš gausybės rago – vaišių stalą apsiautė beveik visas orkestras!
Pasibaigus „Valandai su RATILIO“, svečiai galėjo pastebėti, kad ansamblis griebėsi instrumentų, pasiruošė balsus ir grįžo prie repetavimo. Akylas ir kalendorių pasitikrinantis susiedas būtų pastebėjęs, kad tą patį savaitgalį vyko Šventojo Kazimiero atlaidai, su kuriais į sostinės gatves sugrįžta Kaziuko mugė. Visą savaitgalį ratiliokai koncertavo: grojo, šoko, dainavo ir, „DJ Kaziuką“ prisiminę, siautė pagrindinėse šios šventės scenose bei linksmino ir taip malonią praeivio dieną. Visgi didysis koncertas įvyko šeštadienį vakare, kai, sujungę jėgas su „Electro Folk LT“ duetu, sostinės gyventojams ir svečiams užkūrė pačias linksmiausias dūzges! Verta paminėti, kad tokio koncertų maratono nebūtų pavykę išgyventi be nuostabaus oro. Didelė padėka atsakingoms institucijoms už užsakytą gerą orą!
Šiltasis kovas atnešė ir daugiau renginių bei koncertų. Kovo 11-osios išvakarėse „Ratilio“ buvo pakviesti ant Stalo kalno, kur Karo akademijos kariūnai kasmet organizuoja susibūrimą „Nepriklausomybės laužai“. Smagu ir jautru buvo ten dainuoti su tautiečiais ir pačiais kariūnais. Taip pat kovo 17 d. rytą Vilniaus universiteto centrinėje bibliotekoje vyko Lietuvos žydų gelbėtojų dienos minėjimas, kuriame nenuvargstantis kolektyvas irgi pasirodė. Gražus, rimtas renginys ten buvęs – didelė garbė ratiliokams buvo atlikti savo kūrinius prieš valstybės atstovus, diplomatus bei universiteto bendruomenę. Sklinda gandai, kad ne visi ansambliečiai žinojo, jog šis koncertas bus transliuojamas nacionalinio transliuotojo. Pasitaikė rytinė staigmenėlė. Bet čia tik gandai – jų už tikrą pinigą imti nelemta!
Pamenate „DJ Kaziuko“ projektą? Paskutinis kovo koncertas tapo įspūdinga jo atomazga. Pakviesti „Karališkos erdvės“ atlikti „Povaliai leidžiasi saulė“, ratiliokai vyko į Kauną, kur pačioje „Žalgirio“ arenoje turėjo pradėti šios legendinės grupės koncertą. Visa diena pasiruošimo ir repeticijų arenoje, užkulisiai ir choreografija – viskas po truputį artėjo prie lemtingos vakaro akimirkos, kai arenoje dingo visos šviesos, žmonės nutilo... Staiga įsijungia šviesa ir pasigirsta pirmieji akordai. Ant scenos stovi visa minia ratiliokų, o susirinkę žiūrovai pradeda šėlti. Laikas, praleistas ant scenos, rodos, prabėgo per akimirką. Daug adrenalino būta koncertuojant, bet visos repeticijos buvo vertos tokios scenos.
Štai taip praskriejo „Ratilio“ kovas. Šiltas, gražus ir saulėtas, pilnas smagių repeticijų, šėlionių bei koncertų. Susitikime kitoje „Valandoje su Ratilio“ ar kokiame koncerte ir džiaukimės pavasariu kartu. O mes jau einam repetuoti, Vadovas kviečia. Iki!
Emilis Varžinskas
Agnės Sidabraitės, Aurimo Barkausko, Luko Bartkaus, Kosto Žydelio ir Ugniaus Bagdonavičiaus (VU) nuotr.
