Paskutinę rugpjūčio savaitę Šiaurės Aukštaitijoje vyko visus mokslo metus laukta „Ratilio“ kūrybinė stovykla. Kaip vyresnieji ratiliokai įspėjo, stovykla buvo intensyvi – kasdien dalyvavome kruopščiai suplanuotose veiklose, o kiekviena laisva minutė buvo skirta mokymuisi groti pasirinktu instrumentu.
Pirmosiomis stovyklos dienomis klausėmės paskaitų, kuriose sužinojome apie Lietuvos ir Latvijos paribio ypatumus bei šį kraštą garsinančius žmones, susipažinome su Biržų krašto dainuojamąja tautosaka, kurią puoselėja Biržų kultūros centro Pabiržės skyriaus folkloro ansamblis „Žemyna“. Apie smegduobes, karstines įgriuvas ir gyvenimą tokioje teritorijoje mums papasakojo Biržų regioninio parko ir Pasvalio krašto muziejaus gidės. Taip pat vaikščiojome po patį Biržų miestą, klausydamiesi įdomių istorijų ne tik apie architektūrą, bet ir įtakingus didikus. Keisčiausia ekskursija vyko ketvirtadienio naktį, kai tamsoje klaidžiojom po Karpių dvaro teritoriją.
Raubonyse, Pasvalio rajone, aplankėme vilnos karšyklą, kur patys turėjome galimybę prisiliesti prie vilnos ir susivelti po kamuoliuką atminimui. Stovyklos metu lankėmės ir pas tradicinių instrumentų meistrą Albertą Bartašių, kuris aprodė medžio dirbtuves, o metalo dirbtuvėse net galėjome stebėti dambrelio gaminimo procesą. Į savo sodybą mielai priėmė ir Stonkai. Ratiliokas Žygis Stonkus dalinosi žiniomis apie aludarystės tradicijas šiaurės Lietuvoje, kurias įgijo iš vietinių gyventojų. Kol dalis ratiliokų virė alų, likusieji, padedami tautodailininkės Rūtos Stonkienės, gamino skrynią. Penktadienį dalyvavome virtienių gaminimo praktikume, kur išmokome pasigaminti tešlą ir kiekvienas galėjome pabandyti susukti virtienį.
Šeštadienį koncertavome jau dešimtą kartą vykusiame tarptautiniame amatų ir meno festivalyje „Vilnonės dienos“ Raubonyse. Po pagrindinio koncerto į sceną grįžome su „DJ Kaziuko ir Jonuko“ programa, paskui griežėme ir šokių vakaronėje. Po renginio organizatoriai pavaišino mus šilta sriuba bei dangiškais žagarėliais.
Visos ekskursijos, paskaitos ir praktikumai buvo įdomūs ir naudingi, tačiau man, kaip pirmą kartą dalyvaujančiai „Ratilio“ stovykloje, didžiausią įspūdį paliko saviraiškos koncertas „Aukštai vyniojas“, kuriame ansambliokai koncertavo vieni kitiems. Buvo labai jaukus ir malonus vakaras. Mane sužavėjo ne tik dalyvių jaudulys, bet ir koncerto režisierių bei vedėjų pastangos. Saviraiškos koncertui sukurta programa atspindėjo alaus gaminimo etapus. Kasdienė erdvė pertvarkyta ir pritaikyta žiūrovams stebėti koncertą, o vieta, skirta scenai, – šventiškai papuošta. Pasipuošę buvo ir koncerto dalyviai. Naujai susibūrusios grupės stengėsi susiderinti spalviškai ar bent panašiais aksesuarais. Buvo miela stebėti ratiliokų dideles šypsenas po pasirodymo, išgirdus plojimus ir nuoširdų palaikymą iš ansambliečių. Nėra lengva vos per kelias dienas išmokti groti nauju instrumentu, tačiau kai kurie sugebėjo paruošti net tris ar keturis koncertinius numerius.
Taigi paskutinę šios vasaros savaitę su „Ratilio“ turėjau galimybę sužinoti daug įdomybių apie Šiaurės Aukštaitiją, susipažinti su draugiškais šio krašto gyventojais bei smagiai pasibūti su ansambliečiais. Tokia turininga stovykla ilgai išliks mano prisiminimuose.
Rasa
Agnės Sidabraitės, Augusto Černiausko, Rimantės Šalkauskaitės, Rutos Litvinaitės, Stepono Pilkausko nuotr.
