Savaitgaliai dažnai yra laikas pailsėti bei atsigauti po sunkių savaitės darbų, tačiau ratiliokams ramūs savaitgaliai pasitaiko retai. Kaip tik ir norėčiau jums papasakoti apie vieną tokį savaitgalį, kai dalyvavome dviejuose renginiuose.
Pirmasis koncertas vyko gegužės 17 d., šeštadienį. Kadangi koncertas buvo Alytaus muziejų nakties dalis, iš Vilniaus išvažiavome vėlai vakare (tai buvo vėliausiai, kada buvau kur nors vykusi su ansambliu). Nors važiavome ilgokai, kelionė neprailgo dėl dainų, sutartinių, taip pat stebimo labai svarbaus to vakaro įvykio – „Eurovizijos“ finalo. Atvažiavusius į Alytaus kraštotyros muziejaus Audiovizualiųjų menų centrą mus pasitiko savanoriai bei renginio organizatoriai, kurie palydėjo į persirengimo vietą ir atnešė užkąsti bei kavos. Prieš eidami į sceną dar spėjome per ansambliečio Prano planšetinį kompiuterį pasižiūrėti Lietuvos atstovų grupės „Katarsis“ pasirodymą.
O koncertavome mes gražioje, mistiškai apšviestoje ir dūmais pripildytoje salėje – jautėmės kaip tikros žvaigždės. Buvo tikrai smagu, kad pavyko koncerto žiūrovams parodyti kiekvieno etnografinio regiono ypatumų per dainas, šokius, tarmę bei instrumentinius kūrinius. Na, ir žinoma, programą užbaigėme tikriausiai didžiausio mūsų šių metų projekto „DJ Kaziukas“ dainomis, kurias žiūrovai linguodami dainavo kartu su mumis, o užgrojus garsiausią hitą „Apkabyk“ – net pakilo šokti. Po koncerto važiavome namo, pabaigėme žiūrėti „Euroviziją“ ir atsisveikinome iki sekmadienio.
Gerai išsimiegojusi ruošiausi sekmadienio pasirodymui. Verta paminėti, kad vyko vienas iš ciklo „Valanda su RATILIO“ susibūrimų: giedojome mojavų giesmes, tradiciškai giedamas per gegužines pamaldas, skirtas Mergelei Marijai. Iš pradžių atvykusi į Šv. Jonų bažnyčią maniau, kad žmonės pabijos prognozuoto blogo oro ir niekas neateis. Vis dėlto susirinko nemažai norinčių kartu su mumis gražiai praleisti sekmadienį. Giedant bažnyčioje jautėsi aplinkui tvyranti bendrystė, o skambantis aidas suteikė ir didybės jausmą. Po giesmių turėjo būti vakaronė, tačiau dėl blogų oro sąlygų teko ją atidėti kitam kartui. Nepaisant to, visi išsiskirstėme gerai nusiteikę, apvalę savo širdis ir protus nuo rūpesčių ir vargų.
Taigi štai kokie būna „Ratilio“ savaitgaliai – tikrai ne zuikių dainos, bet juk taip dar linksmiau!
Eglė R.
Alytaus kraštotyros muziejaus ir Rimantės Šalkauskaitės nuotr.
