Nuo Lopaičių piliakalnio (R. Šalkauskaitės nuotr.)

Per sāva pėrmūsius metus so „Ratilio“ tēka nemažā pakeliautė ėr baisē iduomiu patėrtiu turietė, no bet „Ratilio“ kūrībėnė stuovīkla, katra šimēta vīka patiuo Žemaitėjės šerdie, prisėmīnso da ėlga. Gal dėl tuo, ka savam kraštė, vo gal ė dar dėl patiuos poikiuos ratiliuoku kompānėjės ė torėnīngas pruogramas?

***

Vedžioja Kazys Praeras (R. Šalkauskaitės nuotr.)

Pėrmadėinis, rugpjūtė 19 d.

Po ėlguos keliuonės ėš Vėlniaus pagaliau pasėmata keliuonės tėkslos – Tverā! Vo stuovīklas pruograma atidaruom so Tveru krašta tirinietuojo ė geograpėjė muokituojo Kazio Praero. Pasėgėrst žemaitėška rokunda ė prasėded eksursėjė po Tverus: klausomies aple miestālė ėstuorėjė, aplonkuom cėntra ė šalėp esontė baisē grāžė medėnė bažnītelė, katruo mums lēd net ė zakrėstėjė apveizietė ė paruoda ėvairiausiu senuovėniu rakondu. Vo kap nepageiduotė tokiuo gražiuo bažnītelie! Nieka nelaukė ekskursėjė tėsām ė po Luopaitiu apīlinkės – keliaujem ė Luopaitiu piliakālni. Čia īspūdi pratortėn dėdlē graži gamta ė gėli krāšta ėstuorėjė, katra siek net pagonībės omžius.

Vakaronė su „Kermušie“ (B. Skirgailaitės nuotr.)

Vakariejont paseikam ė sāva puoėlsė vėita – baisē grāžė Antana suodība Luopaitiūs. Da aplinka beveizont, pasėgėrst ė svetiu balsā – folkluora ansamblis „Kermušie“. Pasėbovėma pradiejė dainuom ė špuosās, nepralēdam ė šuokiu, net gaunam pruoga paveizietė, kap Tveru krāšta fokstruots šuokams!

***

Ryto mankšta (R. Šalkauskaitės nuotr.)

Ontradėinis, rugpjūtė 20 d.

Onkstīvs sauliets rīts, tolumuo neišsėskledės rūks, žuolīnūs tebesonti rasa – tokiuo aplinkuo, negausem ratiliuoku būrie, pradedam monkšta. Lauk sekōnti truopnē darbīnga dėina. Ta po pusrītiu ėškart sosėtīnkam so klebuono, Klaipiedas universitēta propesuorio Saulio Stumbra. Gėlėnamies ė religinius Žemaitėjės ėšskėrtėnomus. Vo veinas rīškiausiu apeigū Žemaitėjuo, katruos ė šėndėina tebgīvoun, pasėruoda īr Žemaitiu Kalvarėjės kalnā.

Keik atsėpūtė ė papeitāvė sosėrenkam ė ratiliuoku ruoštus ožsėjėmėmus. Pradedam nu biofizikas dāktara ė multiinstrumėntalista Viliaus Marmas paskaitelės aple banduonėjės ėstuorėjė. Ė kas galiejė pamėslītė, ka banduonėjės ėštakas sėik net Kinijė!

Žėniu bagāža papėldė, kiūtinam ė folkluorėnė šuokė mīlietuojė ė muokituojaus Augosta Černiauskė ožsėjėmėma, katram mieginsma gerintė sāva šuokiu īgūdius ėr ėšmuoktė improvizoutė. Vo pabonguo da ė tango pasimuokuom.

Vakarai leidžiami muzikuojant (R. Šalkauskaitės nuotr.)

Vakariejont dāli ratiliuoku išlīdam ė Šventojė, kor dalīvaus Tarptautėnem esperanta jaunėma kongresė. Lėkus laisvam vakarou, suodībuo vėsās pašalēs praded skombietė ėvairiausė ėnstrumėnta ė mėginėmā kažkou ėšmuoktė – prasīded pasėruošėms savėraiškas koncertou!

***

Ant Sprūdės piliakalnio su Linu Šedvilu (B. Skirgailaitės nuotr.)

Trečiadėinis, rugpjūtė 21 d.

Šėndėin kap nikumet asablīva dėina! Jau nu pat stuovīklas pradiuos tarp ratiliuoku šmiežāva rokunda aple laukonti ėššūki – kolgrinda. Vo keik jaudulė na veinam sukielė vein tik pagalvuojus aple anou!

Sosiruošė ėšvīkstam ė Varnius, kor sosėtėksem so momis i nuotīkius līdiesontio koltūruoluogo, etnograpiniu rėnginiu organizatuorio Lino Šedvilo. Pradedam nu Varniu regėjuonėnė parka lonkītuoju cėntra, katram šėik tėik sosėpažīstam so patio parko ė šėndeinuos maršroto. Ėšgėrstam ė aple laukiamiausės dėinuos dalėis – kolgrindas – paskėrti: ka tas bōvės slapts kūlēs grīsts kēls pelkie, katrou žemaitē keliaudava ė na vėina krīžiuoti iviliuodava.

Keliaujem po piliakālnios: aplonkuom Sprūdės, Medviegalė piliakālnios. Vo dailoms! Ni rūks, ni lītus nesotrōgda pavarvintė seilė nuognē gražio kraštuovaizdio. Vo da ka uždainioujem ont tu piliakālniu… Belėikt tik miegautėis ė gruožietėis.

Galiausē paseikam ė šėndėinuos kolmėnācėjė – Seituvuos kolgrinda. Prasīded tėkros išbandīms, katruo ratiliuoka napabūgst. Da veiziek ė pasėdžiaugam nemuokama porva vuonė!

Tėkra nuotīki patīrė, grīžtam nomėi, vo čia da ė šeiminīnku duovėnu gaunam – soltėngiausiu vuobėlu ė slīvu.

***

Skaitome žemaitiškus eilėraščius (B. Skirgailaitės nuotr.)

Ketvėrtadėinis, rugpjūtė 22 d.

Posė stuovīklas jau prabiega, keista ė pamėslītė. Teik jau pamatiem ė sožėnuojuom, vo da kėik lauk!

Sosėpažīstam daugiau so žemaitiu kalba ė koltūra. No ė pradedam nu žemaitiu kalbuos ė rašta: sosėtinkam so kalbėninku, propesuorio dr. Juozo Pabrieža. Aiškėnamies ėvairės kalbėnės detalės, īpatomos ė mėgėnam atsakītė ė vėina esmėni klausėma: žemaitiu kalba a žemaitiu tarmie? Teuorėnės žėnės pamėgėnuom ė pritaikītė: kuožnam tēka skaitītė žemaitėška eilierašti. Vėinīm tas bōva tėkros ėššūkis, kėtīm mosintās lėngviau (žemaitēms), no bet vėsė ė skanē pasėjoukiem, ka žemaitėšks skaitīms prėlīga kap ožsėinietėškou skaitīmou.

Žengiame į Telšių katedrą (R. Šalkauskaitės nuotr.)

Pasėmuokė rokouteis žemaitėškā, galiejuom keliautė ėr i Žemaitėjės suostėnė – Telšius. Čia momis pasėtīnk Žemaitiu koltūras draugėjės, Telšiu pavieta pėrmėnīnks, gids Andrios Dacios. Apsėlonkuom katedruo. Po pėrma apveizam anuos geležėnės dorės (tuokės tie tik čia Telšiūs ė Vėlniaus universitēta bėbliuotekuo), vo ont anum pavaizdouta Žemaitėjės ėstuorėjė. Katedra asablīva ė sava dailomo ėr ontro aukšto – galerėjė. Tėsām pasėvakščiuojėma po Telšios – keliaujem palei Dėdėjė žemaitiu sėina, katruo iomžintė Žemaitėjės ėstuorėnē faktā ėr iduomībės.

***

Paskaitą skaito Algirdas Žebrauskas (B. Skirgailaitės nuotr.)

Pėnktadėinis, rugpjūtė 23 d.

Rīts kėik niūruoks, dongos apsėniaukės, lėgu krapnuo, bet rītėnis ratiliuoku šormulīs tik prīmėn, ka lauk da vėina žėniu ėr iduomībiu pėlna dėina.

Sosėruošė keliaujem i Rainius, kor momis pasėtīnk arkītekts, koltūras vėikies Algėrds Žebrauskis. Stuovam šalėp konkiniu kuoplīčės ė most neatsėtėktėna prakiorst ė dongos. Apveizam kuoplīčė, anuos arkitektūra ė tomsios mūsa ėstuorėjės laikos žīmontės freskas. Da nosėlēdam ėr i kuoplīčės rūsi, katram irėngts muziejos Rainiu žodīniem atmintė. Kraupės detalės ė fakts, ka tas ėš vėsa vīka, mėslėjo, na vėinam smėga i šėrdi, bet ė lēda savuotėška soprastė, kuokios sonkomos mūsa tauta ėšgīvena.

Karto so Algėrdo Žebrauskio jodam i Telšius. Žemaitiu krāšta pažėnėma tėsām ėstuorėnie Telšiu ješivuo. Nagrėniejam gėlė Žemaitėjės ėstuorėjė, regėjuona problematika. Sožėnuom ėr ėstuoriniu faktu, katru nerasi paprastam ėstuorėjės vadovelie.

Gaminame ranges (B. Skirgailaitės nuotr.)

Vo be tuo, lauk da kelė ožsėjėmėma: vėinė ratiliuokā vīks i Žvėrintiu, vo kėtė keliaus gamīntė rangės. Pati pasėrinkau rangės dėrbtovės, jok tēp gerā nešiuotė ė torietė kažkon ė sāva darīta. Rangės gamības mondrībiu muokė tautuodailėninkė Sigita Dacienė. Bovuom baisē svetingā prėjimtė, da Telšiu koltūras cėntra ė bėbliuoteka gavuom apvakščiuotė. Vo tada kėbuom i dārba. Tėktas, aiško, vėsuos rangės per puora valondu nepadėrbsi, no bet ėšmuokuom vėsum pagrindu, ka galietomem patis ožbėngtė.

Po darbīngas dėinuos parkeliavė atgal i suodība, ratiliuokā nepoulė ėlsieteis – prasėdiejė krūva repetėciju. Kor bēsi, vėsās pašalēs vės garsiau skombiejė mozėka, kas kor patėliokās jau ė scenarėjo pradiejės kortė. Jok jau rītuo vėsu laukams koncerts!

***

Džiaugiamės vieni kitų pasirodymais (A. Sidabraitės nuotr.)

Šeštadėinis, rugpjūtė 24 d.

Onkstīva, saulieta šeštadėinė rīta sosėtinkam so mozėkuoluogė Rūta Vėldžiūnienė, so katra rokousemies aple žemaitiu dainas. Daugomā ratiliuoku tas ne pėrms sosėtėkėms, vo mōn – pėrmasis, bet tėkrā palėkės dėdėli ė gēra īspūdi. Da ni nepradiejos paskaituos, pasėgėrst dainas, katruos nenustuojė ė per vėsa sosėtėkėma. Per dainu pavīzdius vės aiškiau pasidāra, kou skėras žemaitiu dainas nu aukštaitiu, kodie dzūkams sunkiau turavuotė, vo žemaitem lėngviau, ėškor atsėrond tas žemaitėšku dainu gaudėms. Vėskon ožbaigam ė mes sodainiavė, kap gerbiama mozėkuoluogė miniejė, pabūnam ė mes dalīvē, vo ne tik vartuotuojē.

Ontruo deinuos posie numatīts laisvos laiks, bet vėsė ratiliuokā poikē žėna, ka juokė laisva laika nabūs – lauk saviraiškas koncerts! Prasīded nuognē intėnsīvos ruošėmuos: kas ruoš scena ė sālė, kas pakompēs grajėj ė repetoun, vo kas da spie ė scenarėjaus paskotėnės detalės pribėngtė.

Žaismingas kapelos pasirodymas (A. Sidabraitės nuotr.)

Vo aš da atskleso, kodie koncerts tapa ė da svarbesnio, ė katram kuožnus bandė paruoštė kou geriesni ė nuošėrdiesni pasėruodīma: koncerta skīriem sava mīlimā vaduovē Mildā Rėčkutē. Koncerta atėdaruom nu nadīdelė filmoka aple deivė Milda ė prisėstatuom kap mildauninkā. Vo toliau – vėsos koncerta dailōms: skomb armuonėkas ė banduonėjės, konkliu garsā sosilēj so mienoli būgna skombesēs, sotartėniu gausmā, ratiliuoku sobortas kapelėjas... Tarp vėskuo isilēj ė nuošėrdė žuodē, dėkavuonės vaduovē, vo, veiziek, da kas ė šuoktė pakvėit! Vo tik pamėslīk, ka vėskas bōva paruošta tik per šešis dėinas, vėini jok vėsėška naujēs ėnstrumėntās muokies grajītė – no sunkē pavierītė. Beleikt tik gruožietėis, džiaugtėis ta poikė mozėka, aplīnka ė nuošėrdomo, katram vėins malonoms būtė.

Koncerta vainėkoun šėlts ė maluonos vaduovės pasveikėnėms ė ratiliuoku ronkuom sokorts padiekuojėms ož vėsa triūsa ė meilė.

***

Atidarome renginį ragų sutartine (A. Sidabraitės nuotr.)

Sekmadėinis, rugpjūtė 25 d.

Vės da gīvendamė vakarīkštiem emuocijuom ruošamies paskotėnē stovīklas deinā. Bet keliuonė bus da ne atgal ė Vėlnio – lauk koncerts mona gimtūsius Plateliūs. Ta sosėpakavė ė atsėsveikėnė so šeiminīnkas, katrei momis tep poikē prėjiemė, druožam i koncerta „Modu do bruoliokā“.

Pats koncerts skėrts vīrėškuom dainuom. Džiaugamies tas vīrėškas tėmbrās, bet ė mes, mergēlkas, ė kėtas muotrėškas prisėjungam padainioutė bėndru dainu.

Luokės šeinas (A. Sidabraitės nuotr.)

Po koncerta lauk keliuonė nomei, kap ratiliuoka špuosėi – atgal ė Lietova. Atsisveikėnus su ratiliuokas, vės sokas atsėmėnėmā aple šion savaitė. Vėina savaitė, vo teik nuveikta, teik pamatīta ė sožėnuota. Vo da kuoks poikos čiesos pralēsts so „Ratilio“ šeimīna. Drōse sau sakau – 2024 metu geriausis laiks pralēsts „Ratilio“ kurībinie stovīkluo Žemaitėjuo.

Vėktuorėjė

Agnės Sidabraitės, Barboros Skirgailaitės ir Rimantės Šalkauskaitės nuotr.

 

Artimiausi renginiai

<<  <  Rugs. 2001  >  >>
 Pr  An  Tr  Kt  Pn  Šš  Sk 
       1  2
  3  4  5  6  7  8  9
10111213141516
17181920212223
24252627282930

Naujausi leidiniai

Go to top