Saulei vis labiau šildant žemę ir budinant gamtą, „Ratilio“ suskubo ruoštis Jurginėms. Keletą savaičių intensyviai padirbėję, išvažiavome jų švęsti į Palangą, festivalį „Jurgi, paimk raktus“. Mums – Eglei ir Rusnei – šios Jurginės buvo pirmosios. Kelionė autobusu „Ratilio“ ir „Labingio“ kompanijoje neprailgo, nes ją lydėjo mokėtos ir dar negirdėtos dainos.
Jau sutemus, atvykę į nakvynės vietą, patraukėme ant Palangos tilto pasveikinti jūros dainomis, rateliais ir juoku. Nemeluosim pasakydamos, kad tai buvo vienas gražiausių kelionės momentų.
Festivalį pradėjome Jurgio muge, kurioje, kapelai grojant, visi šokome ir kvietėme prisijungti mugės lankytojus. Tiesa, čia dar turėjome linksmą susitikimą su Gintare Karaliūnaite. Pabuvome ne tik pritariantieji vokalai tokioms dainoms kaip „Debesėli, debesėli“ ar „Boružėlė septyntaškė“, bet ir puiki šokėjų grupė.
Vėliau su „Labingiu“ pasirodę Jūratės ir Kastyčio skvere, prisijungėme prie bendros suvažiavusių folkloro ansamblių eisenos ir, pasiekę Birutės parką, dainavome dainas, grojome skudučiais, daudytėmis, ragais, dūdmaišiais. Beje, man, Eglei, ši festivalio dalis turbūt paliko didžiausią įspūdį, ypač kai pačioje pradžioje ansambliai pasiskirstę į skirtingus tvenkinio krantus vieni kitiems atitardami dainavo „Jurgi, šildyk žemį“. Tas bendras balsų skambesys, aidesys per vandens paviršių, kartu girdimi paukščių čiulbesiai buvo kažkas mistiško. Vakarėjant lipome ant Birutės kalno. Prie vartų nusiplovę savo naštas, rinkomės aplink ugnį dar truputėlį padainuoti.
Po vakarienės dienos nuotykiai nepasibaigė. Vakarą pratęsėme misterija „Jurgi, paimk raktus“ ir „Žirgapolkės“ naktišokiais. Mane, Rusnę, dalyvavusią naktišokiuose pirmą kartą, nustebino tai, jog, nepaisant varginančios dienos, buvome kupini energijos ir noro šokti toliau. Visi taip linksminosi, jog net grindys prakaituoti pradėjo ir teko saugotis pargriūti čiuožinėjant ant slidaus parketo. Baigę linksmybes bei dar šiek tiek padainavę su likusiais ištvermingiausiais, lydimi jau prabudusių paukščių čiulbėjimo, grįžome į nakvynės namus.
Vėlai gulę, anksti kėlę, mes pradėjome nedėlią! Sekmadienį sutikome šv. Mišiomis prie Birutės kalno koplyčios, kur giedojome kantičkas. Mums abiem tai buvo visiškai naujas potyris. Po mišių, lydimi Palangos klebono, patraukėme link rotondos jurginėti. Nors ir skaudančiom kojom po šeštadienio, ratiliokai vis vien energingai šoko, grojo, o svarbiausia – ansamblio vyrai kepė Jurginių kiaušinienę, kuri buvo be galo skani. Baigę visus pasilinksminimus, atsisveikinę su jūra bei suvalgę po Palangos vaflį, nuo dainų linguojančiu autobusu grįžome namo.
Eglė ir Rusnė
P. S. Iki šiol sapnuose girdime „JUUURGI JURGI JURGELAAAITI...“
Agnės Sidabraitės nuotr.
